pradi
 

















 
 
 
 
 Pristatytas posinodinis paraginimas Sacramentum caritatis
 
 
(KAP, KAI) Kovo 13 d. Vatikano Spaudos salje buvo pristatytas antrasis (po enciklikos Deus caritas est) popieiaus Benedikto XVI aplinkratis– posinodinis apatalikasis paraginimas Sacramentum caritatis. Benediktas XVI pasira dokument per Šv. Petro Sosto vent – vasario 22-j. Dokumente apibendrintos 2005 m. spalio mnes vykusio Vyskup sinodo, skirto Eucharistijos temai, mintys. Posinodin dokument Sacramentum caritatis pristat Vyskup sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eterovic. Pasak jo, apibendrinantis XI Vyskup sinodo darb apatalikasis paraginimas yra „kolegialaus bendradarbiavimo, redaguojant svarb dokument, pavyzdys“. Arkivyskupas pabr, kad Šventasis Tvas plaiai naudojosi Sinodo mediaga, praplsdamas j savo apmstymais kunigysts, Eucharistijos ir brolikosios meils tema. Pasak Vatikano hierarcho, dokument Sacramentum caritatis galima vadinti brandiu Vyskup sinodo vaisiumi ir Vyskup kolegijos bendradarbiavimo su Romos vyskupu pavyzdiu. Vyskup sinodo generalinis sekretorius primin, kad Benediktas XVI „paveldjo“ savo pirmtako suplanuot ir Eucharistijai skirt Vyskup sinod, ir Eucharistijos metus. Sinode Benediktas XVI padar du svarbius pakeitimus: sutrumpino iki trij savaii (buvo keturios) posdi laik ir kiekvienos sesijos pabaigoje pridjo „laisvo dalijimosi ivadomis“ valand.

Dokumento turin pristat Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, XI eilinio Vyskup sinodo visuotinio susirinkimo reliatorius. Kardinolas pabr, kad tarp daugelio visais amiais Eucharistijai taikyt pavadinim popieius pasirinko v. Tomo vartot apibdinim Sacramentum caritatis. Šia prasme posinodinis paraginimas tsia Benedikto XVI enciklik Deus caritas est. „Eucharistija pristatyta kaip Dievo meils sakramentas, liturginis veiksmas, leidiantis mums patirti t meil.“

Pristatydamas apatalikj paraginim kardinolas Angelo Scola j pavadino „svarbiu Vatikano II Susirinkimo liturgins reformos gyvendinimo dokumentu“. Atkreips dmes, kad popieiaus Pauliaus VI pakeistos lotynikosios Mii apeigos reik „radikal pokyt“, kardinolas paaikino, jog popieiaus Benedikto XVI apatalikasis paraginimas Sacramentum caritatis jokiu bdu nereikia suabejojimo liturgine reforma. Pasak hierarcho, popieius Benediktas XVI dokumente pateiktais pasilymais siekia pusiausvyros tarp „vertikaliosios ir horizontaliosios liturgijos dimensijos“. Dokumente raginama labiau pabrti dievikj liturgijos kaip slpinio aspekt mogikojo tikinij sambrio atvilgiu.

Drauge kardinolas pabr, kad Benedikto XVI ikeliamas ventimo menas (ars celebrandi) susijs taip pat su socialinmis apraikomis: atsigrimu ligonius, negaliuosius, kalinius ir migrantus. Popieius savo dokumente Eucharistijos samprat taip pat sieja su ekologiniu angaavimusi. „Ryys tarp Eucharistijos ir krinijos nra bereikmis“, – sak kardinolas.

Kardinolas Angelo Scola pritar tam, kad dokumente raginama atsigrti lotyn kalb ir grigalikj giedojim. Pasak jo, tai galt sumainti tampas, kylanias dl kai kuri tikinij trokimo grti prie 1962 m. ikisusirinkiminio Mii apeigyno.

Posinodinis paraginimas Sacramentum caritatis susideda i trij dali: „Eucharistija – tikjimo slpinys“  „Eucharistija – ventimo slpinys“ ir „Eucharistija – gyvenimo slpinys“. Dokumente pateikiama vairi Eucharistijos aspekt teologini apmstym ir apie 50 praktini liturgini sielovadini nuorod bei pasilym. Šiame posinodiniame dokumente plaiau negu iki tol buvusiuose dokumentuose atsivelgiama Vyskup sinodo svarstymus: pateikiamos 256 nuorodos Vyskup sinodo metu suformuluotus pasilymus (propositiones).


Pirmojoje dalyje Benediktas XVI aptaria Eucharistij velgdamas krikionikojo tikjimo visum. Eucharistija ugdo Banyi ir jos bendryst su Jzumi Kristumi. Ekumeniniame dialoge banytins bendruomens „eucharistins aknys“ atlieka lemiam vaidmen. Aptardamas Eucharistijos ry su kunigyste Benediktas XVI pabria kunigikojo celibato kaip Kristaus sekimo enklo reikm, patvirtindamas celibato privalomum lotyn apeig Banyioje. Plaiai aptariamas Eucharistijos ir Santuokos sakrament ryys. Dokumente patvirtinama ligiolin Banyios praktika neteikti sakrament nauj santuok sudariusiems isiskyrusiesiems, taiau drauge raginama teikti manom teisin sielovadin pagalb skyrybas igyvenusiems monms, pabriant, kad jie priklauso Banyiai.

Antrojoje posinodinio dokumento dalyje kalbama apie Eucharistijos ventim. Eucharistijos ventimo menas turi ugdyti ventybs suvokim, traukti veniam slpin vis mog. Primygtinai spjama liturgijoje vengti „savivals“. Taip pat pabriama, kad pareiga dalyvauti sekmadienio Miiose normaliomis slygomis reikia tiesiogin dalyvavim, nepakanka stebti Miias per televizij ar klausytis per radij. Tai tinka tik seniems ir ligotiems monms. Popieius pabria, kad turintys protin negali mons taip pat turi teis priimti Komunij. Jis taip pat ragina banytiniuose pastatuose paalinti architektonines klitis, trukdanias judti negaliesiems. Šventasis Tvas pabria btinyb gerai parengti lektorius, liturgijoje skaitanius Dievo od. Taip pat raginama kruopiai pasirengti homilijoms, grindiant jas Šventojo Rato painimu. Siloma laikytis santrumo ramybs palinkjimo metu. Dokumento inaoje svarstoma galimyb perkelti ramybs palinkjim kit pamald viet, nes kartais perdti ramybs palinkjimo gestai prie pat komunij „kelia sumait“. Popieius ragina Dievo taut aktyviai dalyvauti liturgijoje, taiau primena nesumaiyti dvasinink ir pasauliei vaidmen. Benediktas XVI akina vartoti lotyn kalb veniant Eucharistij tarptautini sambri metu. Popieius taip pat ragina puoselti Šv. Sakramento adoracij, burti bendruomenins adoracijos grupes.

Treioje dokumento dalyje popieius atskleidia Eucharistijos ir krikionikosios gyvensenos ry: krikionys gyvena „sekmadienikai“. Sekmadienis – „pamatin vent“, tai ventimo, laisva nuo darbo diena. Aptardamas Eucharistij kaip gyvenimo slpin Šventasis Tvas reikia sitikinim, kad krikionikasis gyvenimas turi bti formuojamas Eucharistijos. Eucharistijos ventimas daro tak jo dalyvi gyvensenai. Šventasis Tvas primena sekmadienio ventimo pareig ir spja, kad tikjimo gyvenimui kyla grsm, jei nebejuntamas trokimas dalyvauti Eucharistijos ventime. Pasak jo, sekmadienio kaip Viepaties dienos prasms praradimas yra „tikrosios krikionikosios laisvs prasms praradimo simptomas“. Benediktas XVI primena, kad sekmadienis yra poilsio nuo darbo diena, neleidianti mogui tapti „darbo vergu“ ir traktuoti darb kaip stab. Eucharistinis dvasingumas neapsiriboja dalyvavimu Miiose bei adoracijoje: jis apima vis gyvenim ir „atnaujina mentalitet“. Eucharistijos sakramentas traukia mus kasdienos tikrov ir leidia visk daryti Dievo garbei. Eucharistijos vaisius yra moraliniai pokyiai, kylantys i „eucharistinio nuoseklumo“. Pasak Šventojo Tvo, tai ypa taikytina politikams, priimantiems sprendimus dl pamatini vertybi, pvz., gyvybs apsaugos, santuoka pagrstos eimos, bendrojo grio puoseljimo visomis formomis. Eucharistin Banyia yra misijin Banyia. Popieius pabria Eucharistijos socialinius padarinius. Ji reikalauja angauotis kuriant teisingesn ir brolikesn pasaul.

Apatalikojo paraginimo pabaigoje teigiama, kad pagal Vyskup sinodo tv pasilym ketinama parengti kompendium – santrauk Eucharistijos tema. Šis kompendiumas turs palengvinti suprasti ir giliau igyventi Eucharistijos slpin. kompendium bus traukti Katalik Banyios katekizmo tekstai, padedantys suvokti ir garbinti Šveniausij Sakrament.

„Banyios inios“
katalikai.lt
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi